Apie tinklaraštį „Kai vaikas tyli”

Tai naujas projektas, kurį širdyje nešiojau jau ilgą laiką. Pagaliau pajaučiau, kad atėjo laikas šią idėją realizuoti, taigi pristatau Jums tinklaraštį „Kai vaikas tyli..“. Tai vieta, kur nugula mintys, idėjos ir informacija apie vaikų ir paauglių raidos, elgesio bei psichologinius iššūkius.

Kai vaikas tyli...

Vaikas gali tylėti dėl įvairių priežasčių: fiziologinių, raidos ypatumų, emocinių, psichologinių ar panašiai. Kartais tai susiję su kalbos ar socialinio bendravimo sunkumais, o kartais – su vidiniu vaiko ar paauglio pasauliu. Vaikas gali tylėti, nes jaučiasi ar bijo būti nesuprastas. Tylėdamas jis saugo save – nuo skausmo, nuo atstūmimo, nuo per didelio pasaulio triukšmo.

Kai vaikas tyli:

· Visus išgyvenimus kaupia savyje

· Izoliuoja save nuo aplinkos

· Kalba savo elgesiu

Kai vaikas tyli:

· Mes jaučiamės bejėgiai

· Nežinome kaip padėti

· Jaučiame lyg negalėtume užmegzti ryšio arba jį prarandame

Kai vaikas tyli - jis laukia, kol kažkas išgirs tą tylą. Pabandykime kartu rasti būdų tai padaryti.

Mano misija - ieškoti, atrasti, dalintis

Kartais tyla - labai triukšminga

Tyla nebūtinai reiškia tylėjimą. Keistai skamba, taip? Tačiau kartais pamirštame, o galbūt ir nesusimąstome, jog tyla, gali būti triukšminga.

Vaikas, paauglys gali garsiai rėkti, pykti, šaukti, daužyti viską aplink – bet tylėti apie savo jausmus. Garsai sklinda, bet vidinis pasaulis – užrakintas. Jis nežino, kaip pasakyti, kas jam svarbu. O gal jau bandė – bet nebuvo išgirstas. Tada emocijos išsiveržia ne žodžiais, o elgesiu. Ir tai – taip pat tyla. Tik labai triukšminga, nors ir nemažiau skaudi.

Tokiu atveju mūsų, suaugusiųjų, tikslas – atpažinti, kas slepiasi po destruktyviu elgesiu ir atrasti būdą „prieiti” prie vaiko ar paauglio ir jį išgirsti.