Skyrybos

Dažniausiai skyrybos vaikui yra apie nesaugumą. Iš savo praktikos pastebiu, kad vaikams sunkiausia ne pats tėvų išsiskyrimo faktas, o pasikeitusi jų gyvenimo tvarka. Staiga atsiranda dveji namai, dvi skirtingos rutinos, kartais net visai kitokios taisyklės. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti net patrauklu – du kambariai, du pasauliai, daugiau pasirinkimų. Tačiau vaikui tai dažnai sukelia nemažai vidinio chaoso, nes tai, kas iki tol buvo aišku ir nuspėjama, staiga tampa nebe taip stabilu.

Prie šio pokyčio neretai prisideda ir tėvų tarpusavio santykiai. Deja, skyrybos retai vyksta taikiai, todėl vaikams dažnai tenka atsidurti dviejų suaugusiųjų konfliktų sukūryje. Jie gali girdėti neigiamus komentarus apie kitą tėvą, jausti spaudimą pasirinkti pusę ar būti įtraukti į suaugusiųjų problemas. Tokiose situacijose vaikui darosi dar sunkiau – jis ne tik išgyvena šeimos pokytį, bet ir bando išsaugoti ryšį su abiem tėvais.

Kas vaikui skyrybose sunkiausia?

Nors kiekvienas vaikas skyrybas išgyvena skirtingai, praktikoje dažnai pasikartoja keli dalykai, kurie vaikams kelia daugiausia įtampos ir nesaugumo.

• Pasikeitusi gyvenimo tvarka.
  Vaikai pripranta prie tam tikros rutinos – vienų namų, vieno ritmo, aiškių taisyklių. Kai atsiranda dveji namai, skirtingos taisyklės ir skirtingi lūkesčiai, vaikui gali būti sunku prie to prisitaikyti. Tai, kas suaugusiesiems atrodo tiesiog logistika, vaikui gali kelti daug vidinio chaoso.

• Tėvų konfliktai.
  Didžiausią emocinę įtampą vaikams dažniausiai sukelia ne pačios skyrybos, o tėvų tarpusavio konfliktai. Kai vaikai mato ar girdi, kaip tėvai pykstasi, kaltina vienas kitą ar kalba vienas apie kitą neigiamai, jie gali jaustis įstrigę tarp dviejų jiems svarbių žmonių.

• Spaudimas pasirinkti pusę.
  Kartais vaikai tiesiogiai arba netiesiogiai jaučia spaudimą būti vieno iš tėvų pusėje. Net jei tai nepasakoma garsiai, vaikas gali jausti, kad turi saugoti vieno iš tėvų jausmus arba slėpti savo santykį su kitu.

• Baimė prarasti ryšį.
  Vaikams gali kilti nerimas, kad vieną iš tėvų matys rečiau, kad ryšys susilpnės arba visai nutrūks. Todėl jie gali labai jautriai reaguoti į pokyčius ir bando išlaikyti artumą su abiem tėvais.

Ko vaikams skyrybose reikia labiausiai?

Nors skyrybos yra sudėtingas laikotarpis visai šeimai, yra keli dalykai, kurie gali padėti vaikams šį pokytį išgyventi saugiau. Dažniausiai vaikams svarbiausia ne tobulos aplinkybės, o suaugusiųjų gebėjimas išlaikyti stabilumą ir ryšį.

• Aiškumo ir atvirumo.
  Vaikams svarbu suprasti, kas vyksta jų gyvenime. Paprastas ir jų amžiui suprantamas paaiškinimas apie tai, kas keisis ir kas liks tas pats, padeda sumažinti nežinomybę. Vaikams labai svarbu išgirsti, kad skyrybos nėra jų kaltė.

• Stabilumo.
  Net jei keičiasi gyvenamoji vieta ar kasdienė rutina, vaikams padeda kuo daugiau išlaikyti pažįstamų dalykų – mokyklą, būrelius, įprastus ritualus. Nuspėjama kasdienybė padeda atkurti saugumo jausmą.

• Ryšio su abiem tėvais.
  Vaikui labai svarbu jausti, kad jis gali mylėti abu tėvus ir neprivalo rinktis pusės. Kai tėvai leidžia vaikui palaikyti santykį su abiem ir nekalba vienas apie kitą neigiamai, vaikas patiria mažiau vidinio konflikto ir streso.

• Leidimo jausti.
  Skyrybų metu vaikai gali jausti įvairias emocijas – liūdesį, pyktį, sumišimą, kartais net palengvėjimą. Visos šios emocijos yra normalios. Kai suaugusieji leidžia vaikui apie jas kalbėti ir jų neneigia, vaikui lengviau jas išgyventi.

Ko tėvams geriau nedaryti skyrybų metu?

Skyrybų metu tėvai patys išgyvena daug emocijų – pyktį, nusivylimą, liūdesį ar net palengvėjimą. Tai natūralu. Tačiau kartais, net to nenorėdami, suaugusieji į šį procesą įtraukia ir vaiką taip, kad jam tampa dar sunkiau.

1. Nekalbėti blogai apie kitą tėvą.
   Net jei santykiai tarp suaugusiųjų yra sudėtingi, vaikui abu tėvai išlieka svarbūs. Neigiami komentarai apie kitą tėvą gali sukelti vaikui vidinį konfliktą – jis gali jaustis tarsi turėtų rinktis, kurio pusėje būti.

2. Neįtraukti vaiko į suaugusiųjų konfliktus.
   Vaikas neturėtų tapti tarpininku, žinučių perdavėju ar konfliktų liudininku. Suaugusiųjų santykiai yra suaugusiųjų atsakomybė.

3. Neieškoti emocinės paramos iš vaiko.
   Kartais tėvai, patys išgyvendami sunkų laikotarpį, pradeda dalintis savo skausmu su vaiku. Tačiau vaikui labai sunku prisiimti suaugusiojo emocinę naštą. Jam svarbu jausti, kad tėvai vis dar gali pasirūpinti savimi.

4. Neleisti vaikui jaustis kaltam.
   Vaikai kartais linkę manyti, kad dėl skyrybų gali būti kalti jie patys. Todėl labai svarbu aiškiai pasakyti ir nuolat priminti, kad tai yra suaugusiųjų sprendimas ir vaikas už tai nėra atsakingas.

Kada verta kreiptis profesionalios pagalbos?

Skyrybos vaikui visada yra didesnis ar mažesnis emocinis išgyvenimas. Liūdesys, pyktis, sumišimas ar laikini elgesio pokyčiai dažniausiai yra natūrali reakcija į pasikeitusį gyvenimą. Tačiau kartais vaikui gali būti per sunku su tuo susitvarkyti vienam, ir tuomet verta pagalvoti apie profesionalią pagalbą.

Į specialistą verta kreiptis, jei pastebite, kad vaiko savijauta ar elgesys ilgą laiką reikšmingai pasikeitė:

• Stiprus ir užsitęsęs liūdesys ar nerimas.
  Jei vaikas ilgą laiką atrodo prislėgtas, dažnai verkia, tampa labai nerimastingas ar pradeda bijoti likti vienas.

• Ryškūs elgesio pokyčiai.
  Staiga atsirandantis agresyvumas, dažni pykčio protrūkiai, užsisklendimas ar atsisakymas bendrauti su šeima ir draugais.

• Sunkumai mokykloje.
  Jei anksčiau sekėsi gerai, bet staiga smarkiai krenta motyvacija, pažymiai ar atsiranda nenoras eiti į mokyklą.

• Fiziniai simptomai be aiškios priežasties.
  Dažni pilvo ar galvos skausmai, miego sutrikimai, naktinis šlapinimasis, apetito pokyčiai.

• Stiprus lojalumo konfliktas.
  Kai vaikas jaučiasi priverstas rinktis tarp tėvų arba labai bijo nuvilti vieną iš jų.

Specialistas gali padėti vaikui saugiai išreikšti savo jausmus, geriau suprasti situaciją ir rasti būdų, kaip prisitaikyti prie pokyčių. Kartais pakanka kelių susitikimų, kad vaikas pasijustų ramiau ir tėvai gautų aiškesnes gaires, kaip jį palaikyti.

Skyrybos vaikui gali atrodyti kaip momentas, kai griūva jo pažįstamas pasaulis. Tačiau svarbu prisiminti, kad vaikui saugumas slypi ne vien tame, ar tėvai gyvena kartu, bet ir tame, kaip jie geba išlikti tėvais net ir pasikeitus aplinkybėms. Kai vaikas jaučia, kad abu tėvai jį myli, kad jis neprivalo rinktis pusės ir kad jo jausmai yra matomi bei priimami, net ir sudėtingas laikotarpis gali tapti patirtimi, iš kurios jis išeina stipresnis. Kartais pasaulis pasikeičia, tačiau suaugusiųjų rūpestis ir atsakingas elgesys gali padėti vaikui jame vėl pasijusti saugiai.